Depresija gedejusi po motinos

Depresija visus metus patiria dar didesnæ visø amþiaus grupiø moterø grupæ. Profesionaliai aktyvûs þmonës, taip pat vaikai ir pagyvenæ þmonës kovoja su ðia liga. Daugelis ið jø turi metø, neþinant ligos, o kai kurie ið jø naudojasi kitomis kovos su psichikos sutrikimais formomis.

Depresijos gydymas paprastai susideda ið psichoterapijos, kurià reikia padidinti farmakologiniais vaistais, kad padidëtø gydymo veiksmingumas. Daugelis moterø nesuvokia, kad antidepresantus gali skirti tik gydytojai, dirbantys psichiatrijoje. Geras psichiatras Krokuvoje, prieð pradëdamas gydyti depresijà, turëtø tinkamai diagnozuoti ligà, áskaitant naudojant specialius psichometrinius tyrimus ir naudojant simptomø klasifikacijà, siekiant ávertinti depresijos epizodà. Tik diagnozavus ligà ir jos sunkumà, psichiatras priima sprendimà dël jo priëmimo tvarkos. Farmakologinis gydymas atliekamas ne tik ligos simptomø sunkumo metu, bet ir daþnai simptomø simptomø metu, nes depresija yra pasikartojanti liga. Ðiuo metu naudojami antidepresantai visø pirma yra stabilizuoti paciento nuotaikà, atsikratyti nerimo arba galvoti apie saviþudybæ. Deja, teisingas veiksmingø vaistø pasirinkimas kartais uþtrunka labai ilgai, nes pacientai skirtingai reaguoja á atskiras veikliàsias medþiagas. Farmakologinë terapija daþnai bûna paciento nugaros dalis, daugiausia vadinamojo vadinamojo endogeninë depresija. Asmuo, kenèiantis nuo recidyvuojanèios depresijos, turi bûti nuolat priþiûrimas psichiatro, kuris ne tik kontroliuoja paciento bûklæ, bet ir gali ávertinti gydymo eigà bei galimà poreiká pakeisti gydymo formà. Nors ðiuolaikiniai antidepresantai didina efektyvumà, psichiatrai rekomenduoja naudoti lygiagreèià psichoterapijà. Psichoterapija leidþia pacientams geriau atpaþinti recidyvus ir nurodo, kaip reaguoti á kritinius momentus.